ant grindų

ant grindų
apsivėlusioj tamsoj
kineskopinio televizoriaus
triukšmo akinamos 

bėga akys 

dar nesustingusio veido 

prietemoj 

ir rankų pirštai 

suledėję kartu su dulkių 

zuikiais šoka lietaus 

maldauja mano 

arkangelo 

jo išganyto 

laukia lietaus 

neniūniuok 

kad neišbėgtų akys 

nenušoktų jam kulnų 

ir paliktų dulkių 

zuikius nuogus 

kineskope 

ant grindų