Tai yra (ne)įdomios nuotrūpos, kurias visiškai atsitiktinai tenka išgirsti tiesiog būnant erdvėje, pilnoje įvairiausių žmonių.
- Mama, ką tu sakei?.. Mama...
- ...Kad aš tave labai myliu...
- Bet kodėl tai sakei šypsodamasi?
- Nes aš labai džiaugiuosi matydama tave...
- Man ji taip patiko, kad gėriau visą vakarą ir galvojau vien apie ją...
- Seneli, seneli! Žiūrėk kaip aš paskęsiu!
- Vaikai, gyvenime svarbiausias yra tikėjimas. Nesvarbu kuo, bet tiesiog tikėkite...
- ...I'm singing in the rain, I'm singing in the rain...
- Man labiausiai knygose patinka jų kvapas, o kiekviena kvepia vis skirtingai...
- Aš nežinau nei kodėl, nei kaip, bet aš ją be galo dievinu...
- Na žinai, mes per paskaitas išmokom tik to, kaip lankstyti iš popieriaus šokinėjančias varlytes...
- Tą akimirką man atrodė, kad visas pasaulis yra mano nedidelėse rankose. Kiek sušalę pirštai mėgino jį išlaikyti... kad neišsprūstų... nes jis labai jau trapus...