ant grindų
apsivėlusioj tamsoj
kineskopinio televizoriaus
triukšmo akinamos
apsivėlusioj tamsoj
kineskopinio televizoriaus
triukšmo akinamos
bėga akys
dar nesustingusio veido
prietemoj
ir rankų pirštai
suledėję kartu su dulkių
zuikiais šoka lietaus
maldauja mano
arkangelo
jo išganyto
laukia lietaus
neniūniuok
kad neišbėgtų akys
nenušoktų jam kulnų
ir paliktų dulkių
zuikius nuogus
kineskope
ant grindų