Sapnavau,
kad su savo būsimu vyru
nusprendėm nedaryti
jokių nuotraukų per vestuves,
kad senatvėje nesigailėtume,
kokie mes buvom jauni -
ant popieriaus lapo
padėjom du taškus,
kuriais buvom
aš ir jis.
Sapnavau,
kad stotelėj,
netoli manęs
moteris rėkė ant savo
baltapūkio nykštuko vaiko,
o jis tik kūkčiodamas sakė,
kad tai bus įdomiausias
šios dienos taškas
judviejų mūsų
dienos.
Sapnavau,
kad kažkas sau tyliai
kikeno tamsoj,
springdamas juoku
trynė sau akis iki raudonio,
ir tyliai šnabždėjo,
koks geras tai ženklas,
bet gaila,
kad ne man
ir jam.