Atsigulk žolėje. Užsimerk. Lediniais pirštais uždenk akis. Jausk, kaip tirpsta obuoliai. Giliai įkvėpk šalto oro.Pajusk, kaip plaučius užlieja gaiva. Mintimis išbėk kažkur į tolį. Nesustok. Lėk kur tik gali.
Galiausiai supainiok kojas ir griūk į vidurį pievos. Paskęsk laukinių gėlių jūroje. Sulaikyk kvėpavimą bent akimirkai ir išgirsk švelnų bičių dūzgimą. Tegu jis glosto tau ausis. Tegu vėjas žaidžia tavo plaukuose.
Giliai įkvėpk. Taip, kad apsvaigtum nuo šitokios gausybės kvapų. Kad pajustum savyje bent dalelę to, ko neturi ir niekad neturėsi. Kad būtum gyvas, lengvas, be jokių grandžių ar pančių. Nesustabdomas ir laisvas, pažvelk į ateitį ir nebijok. Nebijok rytojaus. Jis taip arti, bet ir taip toli. Neužmiršk, kas buvo vakar, nes visą gyvenimą prisiminsi tai, kas buvo šiandien.
Ir vėl įkvėpk. Įkvėpk kažką daryti tai, apie ką tik svajojo - nematoma, jo paties susikurta, riba visad liepė laukt šalia.
Atmerk akis, pakelk galvą ir pažvelk į pasaulį - išvysk tai, ko niekad nematei. Išvysk tai, ką regėjai tik sapnuose. Pamėgink tai paimti į savas rankas. Laikyk tvirtai, kad tik neišsprūstų iš rankų.
Ir niekada daugiau nepaleisk...